Marta Kazlauskienė grįžo iš Rumšiškių sekmadienio vakarą, tempdama maišą su turgaus pirkiniais ir galvodama tik apie vieną dalyką — kad suspės pašildyti barščius dukters vakarienei. Butas...
Aš, Tomas Vaitkus, keturiasdešimt septynerių, dvidešimt vienerius metus taisiau automobilius toje pačioje garaže prie Tilžės gatvės. Tėvas man paliko tą verslą, kai numirė – ne popieriuje,...
Kaimynė Zita man kartą pasakė: „Tu, Motiejau, gyveni taip, lyg būtum kažkam skolingas visą gyvenimą." Aš tada nusijuokiau. O dabar, po tiek metų, galvoju — gal...
Vytautas Šimkus dvidešimt septynerius metus dirbo santechniku, ir per tuos metus išmoko vieną dalyką: vamzdis trūksta ten, kur niekas nesitiki. Su žmonėmis, pasirodo, tas pats. Jo...
2007 metais Rasai Petraitytei buvo dvidešimt treji, ir ji dirbo praktikante Vilniaus miesto savivaldybės spaudos skyriuje. Paprasta mergina iš Fabijoniškių, slaugytojos duktė, ką tik baigusi žurnalistikos...
Lapkričio pabaiga, statybų aikštelė prie Kauno–Vilniaus greitkelio. Aš dirbu ekskavatoriaus operatoriumi jau vienuolika metų, ir tą rytą buvau tas, kas pirmas išgirdo. Ne todėl, kad esu...
Aš – Tomas Eigirdas, trisdešimt septynerių, dirbu logistikos vadovu vienoje transporto įmonėje Klaipėdoje. Ir aš tas žmogus, kuris tris savaites gyveno svetimame name, manydamas, kad jis...
Turėjau užsukti į prieglaudą Panevėžyje vos dešimčiai minučių. Nuvežti du maišus sauso maisto, paspausti ranką Rimai, prieglaudos vedėjai, ir grįžti prie savo penktadienio popietės. Variklio net...
Aš esu Rimantas Balčius, keturiasdešimt septynerių, dirbu greitosios pagalbos vairuotoju Alytuje jau šešiolika metų. Tą naktį, rugsėjo devynioliktą, mane iškvietė ne dėl žmogaus — dėl gyvulio...
Rugsėjo pradžioje, kai lapai Šeimyniškėlių parke dar buvo žali, bet oras jau kvepėjo šalčiu, mūsų šuo Vėjas numirė. Tryliką metų jis miegojo prie mano dukters lovos,...