Man vis atrodo, kad šitam bute vis dar tvyro jo dvokia. Dabar jau tik šviežiai dažytų sienų kvapas ir skalbinių minkštiklis, bet kiekvieną kartą užsukusi vis...
Man buvo dvidešimt dveji. Geriausia viso kurso studentė, bet tuo pačiu – našlaitė, kurią teta Regina užaugino primindama, kad kiekvienas kąsnis, kiekvienas drabužis ir kiekviena naktis...
— Klausyk, pas mus rytoj darbininkai pradeda keisti visą šildymo sistemą. Viską išgriaus iki pat betono. Tai aš kurį laiką pagyvensiu pas jus, gerai? Kokią savaitę,...
Vilniaus stoties skersvėjis visada kvepėjo dyzeliu ir šlapiu cementu. Stoviu čia jau trečius metus, su tuo pačiu mažu „Piaggio“ furgonėliu, ant kurio šono išblukusiomis raidėmis užrašyta...
Durys atsidarė, ir aš sustingau. Ant slenksčio stovėjo aukštas vyras tamsiu kostiumu, rankose laikydamas seną, aprimusią juodą dėžę. Trisdešimt metų praėjo, bet aš iškart atpažinau tą...
Aušra jau dvidešimt minučių žiūrėjo į tą pačią kavos puodelio kraštą. Skystis seniai atvėso, putelės subyrėjo į gelsvus lopinėlius, o šaukštelis vis dar stovėjo joje, paliktas...
Aštuoniolika metų kas rytą atrakindavau tuos pačius žalius vartelius. Pirmiausia į virtuvę — įjungti virdulio, kol ponas dar snūduriuoja. Paskui į svetainę — užuolaidos, šviežios bijūnų...
Krepšelis gulėjo ant virtuvės stalo. Atsegiau jį, kad išimčiau telefoną, bet pirštai sustingo – viduje buvo mūsų sąskaitų išrašai, Urtės darželio sutartis ir ta juodraštinė sąnaudų...
Trečiadienio vakaras jau ritosi į pabaigą. Buvau ką tik užgesinusi šviesą miegamajame ir įsitaisiusi po šilta antklode su knyga, kai telefono vibracija privertė krūptelėti. Ekrane švietė...
Mano senelis Bronius išėjo prieš dvejus metus. Jo senas labradoras Margis vis dar gyvena prie ežero. Ir kiekvieną vakarą, lygiai pusę devynių, jis nueina iki liepto...