Irena pastatė lėkštę su obuolių pyragu ant kaimyno durų staktos ir švelniai pabeldė. Dvejojo tik akimirką – juk ji pati prieš kelis mėnesius sukūrė taisyklę. Kai...
Sportinis automobilis magistralės pakraštyje stovėjo jau beveik valandą. Variklis – miręs. Savininkas – įsiutęs. Arnas Butvila nebuvo pratęs girdėti žodžio „neįmanoma“. Ypač iš mechanikų lūpų. Trys...
Tą rytą Vilius Žemaitis, kaip visada, padėjo savo dešimtmetei dukrai Austėjai užsirišti batų raištelius prieš išeinant į mokyklą. Jis visada užverždavo juos kiek per stipriai. —...
— Mano mama turės mūsų buto raktą! — pareiškė Ignas, ir šie žodžiai nuaidėjo virtuvėje lyg nuosprendis. Jis užsisegė striukę tokiu pasitikinčiu judesiu, tarsi ką tik...
Vilniaus priemiestyje įsikūrusi prabangi vila spindėjo auksu ir krištolu. Ore sklandė šampano burbuliukų ir baltų rožių kvapas. Vestuvės buvo suplanuotos iki mažiausios smulkmenos — kiekviena servetėlė,...
Vilniaus „Radisson Blu“ viešbučio liukso numeryje stovėjau prieš veidrodį, vis dar su chalatu. Ant lovos gulėjo tamsiai mėlyna vakarinė suknelė – tą vakarą turėjau atrodyti nepriekaištingai....
Gatvė alsavo vasaros karščiu, prisotintu čirškiančios mėsos ir šviežių mielinių paplotėlių aromato. Senamiestyje, prie mažyčio kiosko su ryškiai geltona iškaba, mergina miltais aplipusiomis rankomis vartė auksinius...
Audrius Kairys buvo tas šefas, apie kurį Vilniuje sklandė legendos. Jo restoranas „Žaliasis Ąžuolas“ turėjo „Michelin“ žvaigždę, svečių sąrašuose puikavosi ministrai ir Holivudo žvaigždės, o virtuvėje...
Į išleistuvių salę įžengiau ne su puošniu kavalieriumi, o stumdama invalido vežimėlį, kuriame sėdėjo senelis. Vos tik peržengėme slenkstį, prie manęs prišoko Gintarė – mergina, kuri...
Pro Klaipėdos senamiesčio galerijos vitrinas liejosi švelni popietės saulė, auksu nudažydama išdėliotus deimantų vėrinius ir gintaro lašus. Viduje tvyrojo vėsi, odos ir baltųjų bijūnų kvapu persunkta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...