Liepa tą vakarą vilkėjo sidabro spalvos suknelę – kiekviena blizgučių gija tviskėjo tarsi skystas mėnulis, bet po jais slėpėsi nebylus skausmas. Po mentimi mėlynavo šviežia dėmė,...
Benamė mergina paprašė milijardierės maisto likučių, nežinodama, kad prie stalo sėdinti moteris saugo paslaptį, galinčią viską pakeisti Viktorija Šimkutė dar niekada nebuvo taip alkana. Pasirinkusi siaurą...
Klaipėdos „Amberton“ viešbučio vestibiulis alsavo prabanga. Masyvūs krištolo sietynai liejo švelnią šviesą ant poliruoto marmuro grindų, o oras kvepėjo brangiais cigarų dūmais ir jūros druska, skverbiančia...
Matas tvirtai suspaudė motinos nuotrauką delne. Ji buvo išblukusi, kampai atšipę nuo metų, bet joje vis dar švytėjo ta pati šilta šypsena. Prieš trejus metus, paskutinėmis...
Tą spalio vakarą lietus barbeno į palanges taip atkakliai, kad net katė pasislėpė po sofa. Aš sėdėjau prie nešiojamojo kompiuterio, bandydama pabaigti mėnesio ataskaitą, kai suskambo...
Butikas sustingo. Pirkėjai atsisuko. Telefonai pakilo į oras. Moteris nublukusiu paltu svyravo atgal, suspaudusi gerklę delnais. Ašaros akimirksniu užliejo jos akis. — Tikrai manei, kad niekas...
Auksė įžengė į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką lygiai dešimt minučių prieš tai, kai jos buvęs vyras Rokas turėjo pabučiuoti savo septyniasdešimtmetę motiną...
— Klausyk, kaimyne, aš jūsų katino jau seniai laiptinėje nemačiau. Kaip jis apskritai laikosi? Gyvas, sveikas? Kaimynas, išgirdęs apie katiną, netikėtai pagyvėjo ir išsiviepė: — Tai...
Goda stovėjo prie lango ir žiūrėjo į šlapią asfaltą. Tris naktis iš eilės ji kovojo dėl paciento gyvybės po sudėtingiausios operacijos, atsisakydama miego ir maisto vien...
Po vyro laidotuvių jo vaikai tikėjosi, kad išeisiu tuščiomis rankomis, tačiau užantspauduotas vokas atvėrė tiesą, kurią jis slėpė, kad apsaugotų mane. — Pagaliau viskas baigta, —...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...