Aušra jau dvidešimt minučių žiūrėjo į tą pačią kavos puodelio kraštą. Skystis seniai atvėso, putelės subyrėjo į gelsvus lopinėlius, o šaukštelis vis dar stovėjo joje, paliktas...
Aštuoniolika metų kas rytą atrakindavau tuos pačius žalius vartelius. Pirmiausia į virtuvę — įjungti virdulio, kol ponas dar snūduriuoja. Paskui į svetainę — užuolaidos, šviežios bijūnų...
Krepšelis gulėjo ant virtuvės stalo. Atsegiau jį, kad išimčiau telefoną, bet pirštai sustingo – viduje buvo mūsų sąskaitų išrašai, Urtės darželio sutartis ir ta juodraštinė sąnaudų...
Trečiadienio vakaras jau ritosi į pabaigą. Buvau ką tik užgesinusi šviesą miegamajame ir įsitaisiusi po šilta antklode su knyga, kai telefono vibracija privertė krūptelėti. Ekrane švietė...
Mano senelis Bronius išėjo prieš dvejus metus. Jo senas labradoras Margis vis dar gyvena prie ežero. Ir kiekvieną vakarą, lygiai pusę devynių, jis nueina iki liepto...
Šeimos šventės Onos Blažienės namuose Žvėryne visada priminė mažus diplomatinius priėmimus. Viskas buvo sustyguota iki smulkmenų: nuo sniego baltumo lininių servetėlių, kvepiančių levandomis, iki specialiai šiai...
Darius Vaitkus turėjo dešimt minučių iki įlaipinimo, kai pamatė ją. Ieva Rimkutė sėdėjo prie C12 išėjimo su maža mergaite ant kelių, ir visas Vilniaus oro uosto...
Pirmą kartą jis išgirdo tuos žodžius per Kalėdas. Visi sėdėjo prie šventinio stalo, žvakių šviesa mirguliavo ant baltos staltiesės, o anyta, pakėlusi taurę, žvilgtelėjo į jį....
Klaipėdoje, rugsėjo pradžioje, kai vėjas nuo marių neša rūką ir sudžiūvusius lapus, aš įėjau į tą mažą drabužių salonėlį Tiltų gatvėje. Ėjau ieškoti palaidinės. Tamsiai pilkos,...
Šampano burbuliukai dar kilo aukštyn, kai Aurelijus Blažys čiupo mikrofoną. Vilniaus senamiesčio restorano „Pilies menė“ pagrindinė salė ūžė – pusantro šimto kostiumuotų svečių, politikų, bankininkų, visi...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...