Kai įėjau į pilotų poilsio kambarį Kauno oro uoste, du jauni pilotai mane pasitiko juoku. Pirmas, Mantas, buvo užsikėlęs kojas ant žurnalinio staliuko ir šypsojosi taip,...
Aš esu Artūras, turiu nedidelę maitinimo įmonę „Skonių harmonija“ Vilniuje. Per dvylika metų mačiau visko: nerealizuotų svajonių, keistų užgaidų, vestuvių, kurios virsdavo muštynėmis, ir jubiliejų, kuriuose...
Kai vidury nakties sustojo itališkas sportinis automobilis tiesiai priešais pagrindinį vilos įvažiavimą, Aureja dar kartą perskaitė tą pačią eilutę slaugytojos ataskaitoje. Ji sėdėjo prie lango antrame...
Man buvo keturiolika, kai pabėgau iš ketvirtųjų globos namų. Turėjau tik kuprinę, kurios vienas dirželis jau buvo nutrūkęs, ir drabužius, kuriais vilkėjau. Tris savaites miegojau už...
Aš, Petras, jau dvylika metų vairuoju taksį Kaune. Esu matęs visko: ašarų, barnių, paslapčių, net vieną gimdymą galinėje sėdynėje. Bet tą vakarą, apie pusę šešių, prie...
Gynėja, kurios jis nepažino Vilnius, stiklinis verslo centras „Europa“ prie Neries. Lauke birželio karštis tirpdo asfaltą, viduje – kondicionierių šaltis. Laukiamajame ant staliuko stovi didžiulė džiovintų...
Jis išsiskyrė su tyliąja žmona, kurios niekas nepastebėjo. Paskui atvažiavo dvylika juodų „Audi" ir išsivežė moterį, kuri gelbėjo jo verslą Viskas, ką Mikas prisimena apie tą...
Vilniaus oro uoste tą vakarą tvyrojo įprastas šurmulys. Pro didelius langus matėsi, kaip lėktuvai rieda pakilimo taku, o šviesos atspindžiai žaidė ant šlapio asfalto – visą...
Nuotrauka atėjo be penkiolikos vidurnaktį. Ne žinutė, ne skambutis — tiesiog nuotrauka. Tame ekrano švytėjime, kol lauke už Žvėryno tilto langų sninga, aš pamačiau tai, ko...
Pirštai vėl drėko, kai užsimoviau sidabrines sąsagas. Bažnyčios prieangyje buvo tvanku, nors pro šoninį langą veržėsi rugsėjo vėjas ir jūros dumblio kvapas – Klaipėda šiandien atrodė...
Man buvo trisdešimt dveji, kai supratau, kad Modestas moka save teisinti geriau, nei bet kas kitas moka melstis. Toks jau...
Mia madre diceva sempre che gli uomini della famiglia Conti avevano due facce: una per il salotto buono e una...
Io sono Davide, e la notte in cui Marta mi disse che aspettava il nostro quattordicesimo figlio, non è successo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...