Rūta Bagdonavičienė dvidešimt aštuonerius metus dirbo siuvėja Panevėžyje, mažoje dirbtuvėlėje prie Respublikos gatvės, kur languose visada kvepėjo klijais ir naujai išlygintu audiniu. Ji siuvo suknias vestuvėms,...
Kasoje prie IKI Pilaitėje susidarė eilė. Rūta stovėjo su rankinuke, o jos vyras Darius trečią kartą bandė priglausti telefoną prie terminalo. — Kodėl neveikia? Gal pinigų...
Dvidešimt septintą kovo, penktadienį, Rūta Balčiūnienė atsisėdo prie virtuvės stalo Panevėžyje ir išsiėmė iš stalčiaus mėlyną segtuvą su visais mokėjimų kvitais nuo tos dienos, kai jos...
Aš esu Tomas, man keturiasdešimt dveji, ir aštuonerius metus buvau vedęs Rūtos motinai priklausančio verslo šešėlyje – nors iš tikrųjų dirbau jame kaip prakeiktas arklys. Uošvė...
Aš dirbu bibliotekoje Šiauliuose jau vienuolika metų ir maniau, kad mačiau viską. Paskui rugsėjį įėjo tas berniukas su storu voku rankose. Jis stovėjo prie mano stalo...
Aš visada galvojau, kad šeimos bylos – tai kažkas, kas vyksta kitiems. Kol neįvyko pas mus. Mano sesuo Rasa – ji už mane vyresnė septyneriais metais....
Tą vakarą, kai kepiau svogūnų pyragą, žentas nubraukė mano lėkštę nuo stalo taip, kad bulvės pliaukštelėjo į terasos plyteles, ir šyptelėjęs pasakė: „Tai tik maistas." Prie...
Petro Vanago namas stovėjo pačiame Rūdupių gale, prie kelio, kuris už kaimo virsdavo žvyrkeliu ir pasimesdavo tarp bulvienojų. Vietiniai tą gyvenvietę vadino „už tiltelio", nors jokio...
— Tu, Rasyte, vyrą savo bent kartą kaip reikiant sutiktum, — pasakė mama tokiu tonu, tarsi kalbėtų apie žiemkenčių sėją. Rasa net nusijuokė iš nuostabos, bet...
Marta žiūrėjo į citrinos griežinėlį, plūduriuojantį arbatoje, o aplink ją sukosi teta Danutės šeimos gegužinės triukšmas. Kieme vaikai vaikėsi kamuolį, ant grotelių spragsėjo dešrelės, kažkas sode...
Man buvo trisdešimt dveji, kai supratau, kad Modestas moka save teisinti geriau, nei bet kas kitas moka melstis. Toks jau...
Mia madre diceva sempre che gli uomini della famiglia Conti avevano due facce: una per il salotto buono e una...
Io sono Davide, e la notte in cui Marta mi disse che aspettava il nostro quattordicesimo figlio, non è successo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...