Kauno sporto rūmai, šeštadienio popietė. Ant štangos — sto septyniasdešimt penki kilogramai, trečias priėjimas, paskutinis prieš normatyvą. Dovydas Ramanauskas stovi už pakylos, trina kreidą tarp delnų,...
Kai mama pasibeldė į mano buto duris Žaliakalnyje, rankose ji laikė tik vieną mažą krepšelį. Ne lagaminą, ne dvi dėžes daiktų – vieną pilkšvą krepšį, kokį...
Prieš tris savaites Nijolė Vasiliauskienė paskutinį kartą peržiūrėjo pensijos knygelę ir suprato, kad iki kito mokėjimo liko vienuolika dienų ir šešiasdešimt aštuoni eurai. Buvo lapkričio pabaiga,...
Ramunė Jankauskaitė nešiojo šitą klumpę tris dešimtmetį. Ne tikrą klumpę – metaforinę, tą, kurią uždeda scena, kai nustoji būti jauna ir tampi „ta moteris, kuriai jau...
Aurimas skaičiuoja stalus jau trečią kartą. Keturi broliai, keturios kėdės, viena laisva – Rasos, kuri paskambino prieš valandą ir pasakė, kad neatvažiuos. Jubiliejus. Motinai – septyniasdešimt...
Aurimas skaičiuoja stalus jau trečią kartą. Keturi broliai, keturios kėdės, viena laisva – Rasos, kuri paskambino prieš valandą ir pasakė, kad neatvažiuos. Jubiliejus. Motinai – septyniasdešimt...
Aš esu Rimanto žentas, ir kai jis persikėlė į „Ąžuolyno slėnio“ globos namus Panevėžyje, aš pats vežiau jo lagaminą į kambarį trečiame aukšte. Uošvis tada dar...
Rūtai buvo dvidešimt aštuoneri, ir per visą gyvenimą ji nė karto sąmoningai nepaglostė šuns. Ne dėl principo. Tiesiog kartą, kai jai buvo septyneri, tėvų sode Kėdainių...
Šešis mėnesius aš, Vytautas, gyvenau dvigubą gyvvenimą, apie kurį nežinojo net mano paties šuo — bet galiausiai jį atskleidė kaip tik jis. Su žmona Rūta esame...
Rūta Bagdonavičienė dvidešimt aštuonerius metus dirbo siuvėja Panevėžyje, mažoje dirbtuvėlėje prie Respublikos gatvės, kur languose visada kvepėjo klijais ir naujai išlygintu audiniu. Ji siuvo suknias vestuvėms,...
Man buvo trisdešimt dveji, kai supratau, kad Modestas moka save teisinti geriau, nei bet kas kitas moka melstis. Toks jau...
Mia madre diceva sempre che gli uomini della famiglia Conti avevano due facce: una per il salotto buono e una...
Io sono Davide, e la notte in cui Marta mi disse che aspettava il nostro quattordicesimo figlio, non è successo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...