Saulė klykė taip, tarsi jai būtų skaudėję visą gyvenimą. Aš stovėjau iki kulkšnių vandenyje, bandžiau ją supti, siūliau buteliuką, tikrinau sauskelnes – niekas nepadėjo. Urtė ir...
Laukinis sausio vėjas Vilniuje kaukė pro laiptinės langą, kai aš, stovėdama savo buto koridoriuje, išgirdau garsą, kurio labiausiai bijojau. Ne įsilaužimą. Ne kaimynų barnį. O spynoje...
Advokato kabinete mama, kaip visada, paprašė manęs palaukti koridoriuje. Bet šįkart advokatas pakėlė akis ir pasakė: — Ne. Ji lieka. Ir tada ištraukė užklijuotą voką, adresuotą...
Airiui buvo trylika ir jis skrido pirmą kartą. Lėktuvas kvepėjo pigia kava ir kažkuo saldžiai sintetiniu, kas priminė seniai atidarytą automobilio gaiviklį. Jis įsikibo į porankius...
— Aushra, klausyk atidžiai. Tavo mama mane atleido. Pas ją kažkoks vyras. Atvažiuok tuoj pat. Aš taip stipriai suspaudžiau telefoną, kad plastikas traškėjo. Ona, mūsų slaugytoja,...
Kai man buvo trisdešimt, jis išėjo su tokia mina, lyg būtų paskutinį kartą užtrenkęs duris brangiame seriale. „Pamatysi mane su kita – gailėsiesi“, – pasakė ir...
Tą rytą, kai Tomas išskrido į Milaną, dangus virš Vilniaus dar buvo tamsiai violetinis. Žibintų šviesa skverbėsi pro rūką, kol važiavau oro uosto link. Viena ranka...
Jonas kėlėsi lygiai penktą. Ne šeštą — penktą. Dvidešimt septynerius metus armijoje, iš jų penkiolika — povandeniniuose laivuose, kur laikrodis yra dievas, o minutė — jo...
Tadas visada manė, kad neapykanta yra vienintelis jausmas, kurio nusipelnė Ieva. Moteris, palikusi jį su naujagimiu sūnumi rankose, vos tik gydytojai pasakė diagnozę. Aštuoniolika metų jis...
Tą vakarą miškas nutilo staiga, tarsi kas būtų išjungęs garsą. Iki tol tai buvo eilinė rami popietė – šešių mėnesių Ugnė kūtėjo vežimėlyje, o aš stumdama...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...