Mane vadina Rūta Jonaitienė, ir aštuoniolika metų ryto buvo vienodas: paimu dulkintą raktą iš slaptos vietos tvoroje, atidarau sunkias medines duris Vytauto Širvio namuose Verkiuose, pastatau...
Ritą Vasiliauskienę aš pažinojau trisdešimt metų — pirmą kartą ją sutikau, kai mums buvo abiem po dvidešimt tris, ir ji atnešė į buhalteriją, kur dirbome kartu,...
— Čia viskas, kas bus ant stalo? — nustebusi paklausė Jolanta, pažvelgusi į puodą. Ant viryklės lėtai virė liesa daržovių sriuba. Prie jos stovėjo dubenėlis avižinės...
Vilniaus senamiestyje, siaurame skersgatvyje netoli Rotušės aikštės, veikė baleto studija, kurią visi tiesiog vadindavo „Pamiru studija“ – pagal gatvės pavadinimą. Ji buvo žinoma kaip viena geriausių...
Diana Vasiljevienė atsargiai pasitaisė aukso auskarą ir šiek tiek pakrutino plečius, kad sunkaus šilko suknelės klostės sublizgėtų šviestuvų šviesoje elegantiškoje Kauno restorano salėje. Patalpoje nutilo šurmulys....
Baltijos viešbučio pokylių salė Vilniuje tą vakarą švytėjo taip, kad net padavėjai nedrįso skubėti. Krištolo liustros. Šampanas, kuris nesibaigė. O prie garbės stalo – ne tik...
Rūta pažvelgė į dukrą per stalą ir viską supainiojo, ko nereikėjo supainioti. Gintarė, dvidešimt septynerių, sėdėjo tiesiai, kaip visada, kai nervinasi ir nenori rodyti. Jos buvo...
„Pažaislio" rūmų fojė švietė taip, kad marmuras atrodė kaip ledas po saule. Rugsėjo gala vakaras Kaune rinko visą miesto grietinėlę — advokatus, verslininkus, tuos, kurie moka...
Spalio vakaras Kaune buvo šaltas, bet viešbučio „Perkūno Rūmai" vestibiulis kvėpavo šiluma ir kava. Prie registratūros stovėjo eilė — verslo žmonės su lagaminais, pora turistų iš...
Tą rytą greitosios medicinos pagalbos stotyje Panevėžyje viskas vyko kaip visada. Rugsėjo pradžia, šviežus oras, pamainos keitimasis septintą valandą. Felčerės gėrė kavą iš termosų, vairuotojai tikrino...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...
István vagyok, hetvennégy éves, Győrben élek a feleségemmel, Katalinnal, aki hetvenegy. Negyvenhárom éve házasok vagyunk. Két gyerekünk felnőtt, külön élnek,...
Avevo ventitré anni quando Marco si inginocchiò sulla terrazza dei miei genitori a Verona e mi disse che saremmo stati...
„Anya, ki vette el a nyugdíjad a fiókból? Tegnap még ott volt, most csak néhány ezer forint maradt." Dóra pontosan...