Iki ceremonijos liko keturiasdešimt minučių. Kieme, senoje Trakų pilies parko pakrantėje, jau rikiavosi šimtas dvidešimt svečių. Kvepėjo kavos sausainiais ir šlapiu rudens lapu, orkestras derino smuikus,...
Antausis atskrido greičiau nei žodžiai. Galva atšoko į šoną, ausyse sužvimbė. Visas svetainės kambarys sustingo kaip stop kadras. Taurės su putojančiu vynu ant stalo. Šakutės, padėtos...
Ana Vasiliauskaitė stovėjo savo virtuvėje Žvėryne, trečiame aukšte, name su didžiuliais langais į Neries pakrantę, ir žiūrėjo, kaip jos uošvė Regina laiko rankose suplėšytą suknelę. Balta,...
Rokas atsegė pavadėlį taip greitai, lyg lupant laikrodį prieš dušą – be minties, be pauzės. Prie registratūros Klaipėdos veterinarijos klinikoje stovėjo trisdešimt septynerių metų vyras švariai...
Ji valgė sriubą rūsio laiptinėje, kad niekas nepamatytų. Aušrinė Daukšaitė, dvidešimties metų, dirbo tvarkytoja Verkiuose, prabangiame dviejų aukštų name, kurio savininkas buvo verslininkas Rimantas Žiogelis. Namas...
Mano uošvė pasakė, kad aš „suvalgiau per daug pliažui", ir nusikvatojo, kai visi su tuo sutiko, bet vakare ji stovėjo ir rėkė: „Kaip tu galėjai man...
Vestuvių rytas Druskininkuose kvepėjo šviežiomis gėlėmis, kažkur toliau zujo picerijos virtuvė, o ant naktinio staliuko garavo jau atvėsusi kava. Saulė skverbėsi pro sunkias viešbučio užuolaidas, paliekant...
— Raktus ant stalo. Greitai. Eglė stovėjo savo buto tarpduryje, sukryžiavusi rankas ant krūtinės. Priešais, tarp trijų didelių languotų krepšių, stovėjo Daliutė — buvusi uošvė. Rankoje...
Vilniaus pensionas: kaip Rasa išmokė gimines nebesimėgauti svetimu katilu — Tai ir visa vakarienė? — paklausė Giedrė, atkėlusi dangtį nuo keptuvės. Ant viryklės garavo neriebi daržovių...
Kristina stebėjo, kaip mergytė eina scenos link Vilniaus labdaros vakaronėje „Vaikų ateitis“, ir visi kristalų sietynai Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė, atrodė, net nutilo. Mergaitei nebuvo...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...