Kas belieka, kai vaikas atneša daiktą, kurio neturėtų turėti „Atleiskite… ar tai kieno iš jūsų?" Devynerių metų Emilija stovėjo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būstinės tarpduryje, dviem...
Tą rytą Vilniuje, Žvėryno kiemelyje, lapai krito ant medinio suoliuko, kai Rūta Vėjarienė sėdėjo šalia dvimečio berniuko smėlio dėžėje. Netoliese, pasirėmęs į juodą „Audi“, stovėjo Darius...
Buvau kažkur per konferencinį skambutį dėl naujo biurų pastato projekto Žvėryne, kai administratorius paskambino man į kabinetą. Vežimėlyje sėdinti moteris, sakė jis, tvirtina, kad ji mano...
Nuo tos dienos, kai sugrįžau iš Italijos, aš girdžiu tą pačią frazę be perstojo. Ji skrieja man iš paskos koridoriuje, skamba per rytinę kavą, kybo ore,...
Vestuvių salėje Trakuose, prie Galvės ežero, orkestras tuoj tuoj turėjo užgroti pirmąjį šokį. Aš, Danutė Vaitkienė, šešiasdešimt treji metai, stovėjau prie garbės stalo su taure šampano...
Aš gyvenu Panevėžyje, eilinio namo bute Respublikos gatvėje, kur dažai ant palangių jau seniai nutrupėję ir niekas tuo nesirūpina. Mano vardas Rasa Baranauskienė, man keturiasdešimt aštuoni,...
Turgaus aikštė Panevėžyje tą šeštadienio rytą kvepėjo šviežia duona ir šlapiu asfaltu. Moteris parkrito tiesiai priešais duonos kioską. Viena ramentis lūžo pusiau, ir ji liko gulėti...
Baltijos krantinės restorano banketinė salė Klaipėdoje spindėjo taip, kad net padavėjai žvalgydavosi į lubas — kristalo sietynai, balti rožių vainikai ir langai, už kurių tamsoje juodavo...
Vilniuje, prie Žaliojo tilto, gruodžio šaltis įsikando į kaulus taip, kad net balandžiai nesėdėjo ant tiltelio turėklų. Devynerių metų Lukas sėdėjo ant kartono gabalo, apsikabinęs mažąją...
Kai karoliukai nukrito ant grindų, visa menė nutilo. Jai buvo devyni metai. Suknelė — pernykštė, siauroka per rankoves. Batai — ne jos dydžio, paveldėti iš kaimynės...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...