Planas buvo paprastas: pasiskolinta suknelė, viena naktis, dingstu iki aušros. Tiek ir viso plano. Aš — Monika Vaišnoraitė, baristė "Keturiuose Vėjuose" prie Vokiečių gatvės, laisvu laiku...
— Čia viskas, ką turim ant stalo? — su panieka paklausė Jurgita, pažvelgusi į puodą. Ant viryklės lėtai virė lieso daržovių sriuba. Šalia stovėjo dubenėlis avižinės...
Lapkričio vakaras, kai „Vilties Namai" fondas rengė savo kasmetinį labdaros balių, Klaipėdos „Žuvėdros" viešbučio salėje žvakės degė lėčiau nei įprastai. Taip bent jai atrodė. Ieva Vilkaitytė...
Vilniaus priemiesčio ligoninės koridoriuje kvepėjo chloroformu ir šaltu lapkričio lietumi. Berta Žukauskienė stovėjo prie reanimacijos durų tiesia nugara, suspaudusi rankinę tarp pirštų taip, kad pabalo gumbuoti...
Mane vardu Rasa, ir gyvūnų elgesio konsultante dirbu jau vienuolika metų. Per tą laiką prisiklausiau šimtų istorijų apie katinus, šunis ir jų savininkų nerimą. Bet viena...
– Jūra atšaukiama. Mama atvažiuoja, – Tomas net telefono nepadėjo, kai tai pasakė. Aš stovėjau koridoriuje su nauju skėčiu nuo saulės – dar su etikete, vakar...
Kai Rita Vasiliauskienė dešimtą vakaro papūtė šešiasdešimt žvakučių, visi plojo. Dvi minutės tylos — ir salė jau žiūrėjo vaizdus, kurių ji nebūtų parodžiusi niekam gyvam pasaulyje....
Aš mylėjau jį devynerius metus. Tiek, kad nustojau skaičiuoti, kiek kartų atleidau, ir pradėjau skaičiuoti, kiek dienų liko iki jo kito pažadėjimo, kurio jis vėl neištesės....
Kristina Sabaliauskienė, šešiasdešimt ketverių metų, turi lygiai vieną draugę, kuria gali pasitikėti be jokių svarstymų. Jos vardas Alė Mickevičienė, ji gyvena tris aukštus žemiau, tame pačiame...
Iki ceremonijos liko keturiasdešimt minučių. Kieme, senoje Trakų pilies parko pakrantėje, jau rikiavosi šimtas dvidešimt svečių. Kvepėjo kavos sausainiais ir šlapiu rudens lapu, orkestras derino smuikus,...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...
István vagyok, hetvennégy éves, Győrben élek a feleségemmel, Katalinnal, aki hetvenegy. Negyvenhárom éve házasok vagyunk. Két gyerekünk felnőtt, külön élnek,...
Avevo ventitré anni quando Marco si inginocchiò sulla terrazza dei miei genitori a Verona e mi disse che saremmo stati...
„Anya, ki vette el a nyugdíjad a fiókból? Tegnap még ott volt, most csak néhány ezer forint maradt." Dóra pontosan...