Čia, prie Neries krantinės netoli Kairėnų, uodų visada netrūkdavo — vėlyvais rugpjūčio vakarais jie kylanti debesimi nuo užliejamųjų pievų, ir vietiniai su tuo pripratę gyventi. Bet...
Aš dirbu notarų biure Vilniuje, Žvėryno rajone, jau septyniolika metų. Per tiek laiko matai visko – ir tuos, kurie ateina pasirašyti paveldėjimo dokumentų su ašaromis, ir...
Gyvūnų prieglaudos „Ramybė“ savanoriu dirbu jau ketvirti metai, ir tą trečiadienį buvau ten vien todėl, kad nakties budėtoja Rasa susirgo ir manęs paprašė pabūti iki penktos....
Sužinojau iš savo šešiolikametės anūkės, kol ji valgė traškučius priešais televizorių: jos tėvas parduoda įmonę už šešiasdešimt penkis tūkstančius eurų ir ketina persikelti į Palangą su...
Kirpėja iš Vilijampolės, kuri pasikeitė spynas Aš dirbu Kauno klinikų priėmimo skyriuje jau vienuolika metų, esu slaugytoja, ir per tą laiką mačiau visko — bet tą...
Turbūt esu geriausiai apsirengusi benamė, kurią sutiksite šį rudenį Kaune. Šilkinė skarelė, pasirišta po smakru, auskarai, derantys su nagų lako spalva, o po Nemuno tiltu prie...
Dirbu pašto skirstytoja Panevėžyje jau šešiolika metų, ir maršrutas man beveik nesikeičia — tos pačios gatvės, tie patys šunys už tvorų, tos pačios pašto dėžutės, kurių...
Rūta Bagdonienė letenėles pamatė pirmoji – du tamsius taškelius, įsikibusius į lietaus šulinio grotelę Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, o už jų, prigludęs prie šaligatvio bortelio,...
Vadinuosi Rimantas Žiogas, man šešiasdešimt du metai, ir aš niekada nemaniau, kad rašysiu tokį tekstą apie šunį. Bet Vilkas nebuvo tiesiog šuo. Vilkas buvo tas, kuris...
Mano vardas Tomas, man trisdešimt septyneri, ir Vilniaus Žvėryne turiu nedidelę kavinę „Prie Kupros" — septyni staliukai, senas espreso aparatas ir langas į kiemą, kur auga...
Man buvo trisdešimt dveji, kai supratau, kad Modestas moka save teisinti geriau, nei bet kas kitas moka melstis. Toks jau...
Mia madre diceva sempre che gli uomini della famiglia Conti avevano due facce: una per il salotto buono e una...
Io sono Davide, e la notte in cui Marta mi disse che aspettava il nostro quattordicesimo figlio, non è successo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...