Man penkiasdešimt treji, ir aš dvidešimt metų dirbau su savo uošviu vienoje dirbtuvėje Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, ten, kur dabar padažų parduotuvė šalia buvusio "Maxima". Noriu papasakoti,...
Aš dirbau dvidešimt šešeri metai autoservise Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, toje pačioje garažo eilėje, kur tėvas kadaise taisė "Žiguliukus" už rublius, o dabar aš taisau "Škodas" už...
Mane vadina Tomu, man keturiasdešimt vieni, ir tą vakarą, kai Rasa uždarė duris automobilių servisui, kurį aš pats stačiau septynerius metus, aš stovėjau kieme Panevėžyje su...
Sausis, dvidešimt vieni laipsniai šalčio, mūsų dviejų kambarių butas Fabijoniškėse, penktame aukšte be lifto. Radiatorius švilpia, kaip visada, kai šildymo sezonas įsibėgėja, o kaimynas apačioje vėl...
Rūta Vaišnorienė devyniolika metų dirba Klaipėdos uosto direkcijoje, bet tokio ryto rugpjūčio pabaigoje dar nebuvo mačiusi: laivas, ilgas kaip trys futbolo aikštės, su dviem lygiagrečiais korpusais,...
Aš ir dabar prisimenu tą dieną, kai Zita, mano žmona, prie palatos durų Kaune pasakė gydytojui: „tai mano sūnus". Ne žentas. Sūnus. Aš stovėjau koridoriuje su...
Buvau dešimties, kai tėvas grįžo namo su kažkuo, ką laikė įsikišęs po paltu prie krūtinės, tarsi neštų ne maisto gabalą, o dokumentą, kurio niekam negalima matyti....
Rita Vaitkevičienė, penkiasdešimt trejų metų, kas antrą dieną per pietų pertrauką eidavo tais pačiais laiptais prie Vilniaus Kalnų parko. Šešiasdešimt aštuoni pakopos, skaičiavo ji ne todėl,...
Man penkiasdešimt treji, ir aš vis dar prisimenu, kaip anytos akys sustingo ties mano rankomis, kai laikiau raktelius nuo jos senojo Volvo universalo. Buvo spalio pabaiga,...
Aš dirbu logistikos skyriaus vadovu vienoje krovinių vežimo bendrovėje Klaipėdoje jau septyniolika metų. Mano uošvė, Aldona, visą gyvenimą dirbo geležinkelio stotyje Vilniuje — bilietų kasoje, paskui...
Man buvo trisdešimt dveji, kai supratau, kad Modestas moka save teisinti geriau, nei bet kas kitas moka melstis. Toks jau...
Mia madre diceva sempre che gli uomini della famiglia Conti avevano due facce: una per il salotto buono e una...
Io sono Davide, e la notte in cui Marta mi disse che aspettava il nostro quattordicesimo figlio, non è successo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...