– Lauk iš mano namų! Edvardo Tamošaičio balsas nuskambėjo per erdvią virtuvę jo prabangiame name Žvėryno gatvėje. Metalinis dubuo, kuriame Rasa buvo plakusi kiaušinius blyninei tešlai,...
Kai Modestas vakarienei pakvietė savo mamą, aš supratau: mūsų kelionė į Palangą ką tik baigėsi, nė nepradėjusi. – Ramunė, – sakė jis, žiūrėdamas į telefoną, ne...
Vilma įbėgo į virtuvę, trankydama duris, ir sviedė ant stalo receptų lapelį. — Gydytis? O už kokius pinigus, Antanai? Tu žinai, kad Rūtai reikia naujo laptopo...
Vilniuje, Žirmūnų rajono devynaukštyje, Tomas Jakaitis stovėjo prie savo durų ir dvejojo, prieš pasukdamas raktą. Trys savaitės Klaipėdoje, uosto terminalo statyboje — jis buvo prižiūrėtojas, atsakingas...
Petras Baltrušaitis žiemą į ledą važiuodavo retai — mėgo liepą ir rugpjūtį, kai saulė šildo, o lydekos imasi geriau. Bet sausio pirmąją savaitę, kai atlydis vėl...
Kaunas, rugpjūtis, tokia kaitra, kad asfaltas Laisvės alėjoje lipa prie padų. Žaliakalnio bute, senoje aukšto lubomis kambaryje, kur ventiliatorius ūžia kaip įstrigusi jame kamanė, ant sofos...
Niekada nebūčiau patikėjęs, kad dvylikametė mergaitė galėtų stabdyti vestuves. Bet ji stovėjo tiesiai bažnyčios centriniame take, susiglamžiusia rožine suknele ir žemėmis apsitaškiusiais bateliais, rodydama pirštu į...
Rūta Kazlauskienė dvidešimt dvejus metus dirbo vyresniąja redaktore senoje leidykloje Žvėryne, tame pačiame name su skliautiniais langais, kur prasidėjo visa jos karjera. Jai buvo penkiasdešimt septyni....
Planas buvo paprastas: pasiskolinta suknelė, viena neįtikėtina naktis, ir pabėgimas prieš aušrą. Nieko sudėtingo. Bent jau taip aš sau galvojau. Mano vardas Ugnė Baranauskaitė, man dvidešimt...
Dalia Bernotienė per septyniolika metų darbo "Lietuvos geležinkeliuose" pirmąkart pajuto, kaip drebia pirštai ant valdymo svirties. Ne nuo šalčio — lauke rugsėjo vakaras, apie penkiolika laipsnių....
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...