Pirmą kartą ją pamačiau spalio pabaigoje, kai ji užsuko į mūsų advokatų kontorą Vilniaus gatvėje, Kaune. Baigdavau rašyti išvadą — koridoriuje tvyrojo kavos aparato kvapas ir...
Gyvenu Pabradės gatvėje, Vilniaus pakraštyje, jau beveik šešerius metus. Namą pirkau pati, be vyro, be paskolos garanto – tik savo santaupomis ir kreditu, kurį mokėjau iš...
Belieka dvylika valandų iki mano vestuvių, kai sugrįžau pasiimti pamiršto paltuko ir per plonas sienas išgirdau, kaip mano sužadėtinio šeima kalbasi, kaip atimti iš manęs teisę...
Pro Petro Vilkausko namo langą matosi Zarasų ežeras — rudenį jis pilkas, kaip skalbinių vanduo. Gyventojai sako, kad spalį čia kvepia drėgnais lapais ir kažkieno kaimynystėje...
Mano uošvė sulaužė dantį pirmadienį, o ketvirtadienį jau nebeturėjau pinigų, kuriuos devynis metus siunčiau be klausimų. Taip tiksliai pasakyčiau, iš kur viskas pradėjo byrėti, jei kas...
Esu veterinarijos klinikos administratorė Kaune, dirbu jau vienuolika metų, ir tą dieną, rugsėjo penkioliktą, turėjau baigti pamainą septynioliktą valandą — vyras laukė su vaikais prie „Akropolio“,...
— Aš tėvas, ir taškas. Turiu teisę čia nakvoti! Jurgio balsas skambėjo per visą laiptinę, net kaimynė iš antro aukšto išlindo pažiūrėti per durų akutę. Nata...
Rūta Šimkutė niekada nesiimdavo sprendimų skubotai. Net smulkmenose. Kai „Senukuose" išpardavime liko vienintelė stalinė lempa, ji galėjo keturiasdešimt minučių skaityti etiketę, galvoti, kur ją pastatytų, ir...
Nuo ketvirto aukšto laiptinės, kur stoviu su šluota rankoje, girdžiu beveik visą pokalbį per ventiliacijos groteles – akustika šiame name tokia, kad net šnabždesys iš trečio...
Girininkas Kazimieras Vaitkus tą rudenį vos spėjo apeiti savo valdas – Dzūkijos nacionalinio parko pakraštį, kur pušynas susilieja su pelkynu. Spalio pabaigoje, kai jau šalnos buvo...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...