Eglė Marcinkevičienė šeštadienio vakarą apsigyveno pačiame prašmatniausiame Kauno restorano salone, ten, kur kristalo sietynai metė šviesą ant stalų, nuklotų baltomis staltiesėmis ir dovanomis, kurių vien pakuotės...
Grand Vilnius viešbučio pokylių salė tą vakarą atrodė taip, lyg būtų iškirpta iš prabangos žurnalo. Trys milžiniški krištolo sietynai liejo šviesą ant veidrodinio parketo, o palei...
— Elena, duok ranką, eime, žmonės žiūri, — sušnabždėjo Rokas savo nuotakai, bet jo balsas drebėjo stipriau nei jos. Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios laiptai buvo nuklijuoti...
Lietus Vilniuje nurimo valandą prieš pirmąjį svečią. Antakalnio dvaro vartai stovėjo juodi ir šlapi, o languose už jų dar degė šilta šviesa. Spalio vakaras buvo toks...
Durų spyna užsikirto pusiaukelėje, kaip visada vakarais, kai lauke jau tamsu ir pirštai sušalę. Rūta dukart truktelėjo rankeną į save, tada stuktelėjo keliu – ir tik...
Penki metai praėjo nuo tos dienos, kai paskutinį kartą laikiau Gretos ranką. Ir vis tiek, kai mano draugas iš vaikystės Dovydas pakvietė mane į savo vestuves...
Vilnius, Žirmūnai, trečias aukštas, lapkritio pradžia. Aš sėdėjau prie virtuvės stalo ir žiūrėjau, kaip Darius maišo arbatą, žvanginant šaukšteliu taip, kaip žvanginama, kai nori, kad kitas...
— Duok čia. Darius greitai, beveik nerūpestingai priėjo prie jos ir išplėšė iešmą iš rankų. Tiesiog išplėšė, o ne paprašė. Padarė tai su trumpu juoku, tarsi...
Su sūnumi Tomu mes visada stengėmės kalbėtis kaip suaugę žmonės — be isterijos, be priekaištų. Jam dvidešimt penki. Baigė Kauno technologijos universitetą, dirba vadybininku statybinių medžiagų...
Pirmą kartą ją pamačiau spalio pabaigoje, kai ji užsuko į mūsų advokatų kontorą Vilniaus gatvėje, Kaune. Baigdavau rašyti išvadą — koridoriuje tvyrojo kavos aparato kvapas ir...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...
— Pirmą kartą ir tai nebuvo pirmas pataisymas, kai sugalvojau tylėti apie Joną. Mane vadina Darium. Penkiasdešimt du metai, dvidešimt...
Rosa Mantovani era in piedi in cucina, nel suo appartamento a schiera di Sesto San Giovanni, e tagliava i peperoni...