Lapkričio pabaiga, statybų aikštelė prie Kauno–Vilniaus greitkelio. Aš dirbu ekskavatoriaus operatoriumi jau vienuolika metų, ir tą rytą buvau tas, kas pirmas išgirdo. Ne todėl, kad esu...
Aš – Tomas Eigirdas, trisdešimt septynerių, dirbu logistikos vadovu vienoje transporto įmonėje Klaipėdoje. Ir aš tas žmogus, kuris tris savaites gyveno svetimame name, manydamas, kad jis...
Turėjau užsukti į prieglaudą Panevėžyje vos dešimčiai minučių. Nuvežti du maišus sauso maisto, paspausti ranką Rimai, prieglaudos vedėjai, ir grįžti prie savo penktadienio popietės. Variklio net...
Aš esu Rimantas Balčius, keturiasdešimt septynerių, dirbu greitosios pagalbos vairuotoju Alytuje jau šešiolika metų. Tą naktį, rugsėjo devynioliktą, mane iškvietė ne dėl žmogaus — dėl gyvulio...
Rugsėjo pradžioje, kai lapai Šeimyniškėlių parke dar buvo žali, bet oras jau kvepėjo šalčiu, mūsų šuo Vėjas numirė. Tryliką metų jis miegojo prie mano dukters lovos,...
Antradienio vakaras, lauke lyja pirmasis rudens lietus, o daugiabutyje Žirmūnuose vėl bilda šildymo vamzdžiai, kaip kasmet, kai juos įjungia. Sėdžiu ant lovos krašto su telefonu rankoje...
Kai mama gulėjo Santaros klinikų palatoje ir jau vos kalbėjo, ji suspaudė man ranką ir pasakė: „Pažadėk, kad Aurelija nebus viena." Buvome keturi vaikai, susirinkę aplink...
Ramunė Vaitkutė uošvienės namą Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, pažinojo geriau negu savo. Septynerius metus ten stovėjo jos „Škoda Octavia", nes name po virtuve buvo mūrinis garažas su...
Aš dirbu ūkyje netoli Radviliškio jau vienuolika metų — šeriu galvijus, tvarkau techniką, žiemą kūrenu katilą. Gyvūnai čia ne pramoga, o darbo dalis: šunys saugo kiemą,...
Aš esu Rimantas Vaitkevičius, keturiasdešimt septynerių, elektrikas iš Panevėžio, ir tą vakarą, kai uošvė Gražina atskubėjo pas mane su telefonu rankoje, aš dar nesupratau, kad visa...
Io quella mano sul fianco l'ho sentita prima ancora di vederla muoversi. Mi chiamo Nathan, ho ventisei anni, e da...
Taip, uošvienė. Ne pats gražiausias žodis, bet aš nebijau jo sakyti. Beveik septyneri metai praėjo, kol supratau, kad su ta...
Alle quattro del mattino l'ospedale Santa Marta di Bergamo respira in un modo diverso. Il distributore automatico nel corridoio del...
Mindaugas aš, keturiasdešimt septyni, Panevėžyje gyvenu, autoservisą turėjau – tiksliau, manėme, kad turime – su uošviu, Algimantu. Dvidešimt dvejus metus...
Mi chiamo Sergio Bellandi, ho cinquantotto anni, e da trentuno faccio il guardiano al piccolo faro sopra Punta Chiappa, tra...
Non mi vergogno a dirlo: quest'anno contavo sull'aiuto di Marisa per Pasqua. Le cose in casa nostra non vanno bene...
Mano vardas Rimantas, man septyniasdešimt dveji, ir prieš tris mėnesius pabandžiau atiduoti savo sėdimą vietą „Žalgirio" tribūnoje. Ne žmogui —...
Šeštadienio rytą, pusę aštuonių, pamačiau pro virtuvės langą seną vyrą su popieriniu maišu rankose. Jis stovėjo prie mūsų spintelės ir...
Mano vardas Tomas, man dvidešimt septyni, ir aš dirbu automobilių servise prie Ramygalos gatvės. Šitą istoriją papasakosiu pats, nes toje...
Pasakau iškart: Dalia Vaitkutė iš Kauno neturi draugių. Ne septynių, net ne dviejų. Turi lygiai nulį. Kai tai kam nors...